Bernardinai.lt

Povilas Sigitas Krivickas

2005m. spalio 13d.

Kaip privilioti „verslo angelus“?

Kiekvienos valstybės socialinis ir ekonominis stabilumas daug priklauso nuo to, kaip joje vyksta inovacijų plėtra. Inovacijos diegiamos stengiantis sudominti vartotojus šalies viduje ar siekiant pranašumo per prekių ir paslaugų eksportą užsienio užsakovams. Kas lemia inovacijų tikslingumą įvairiuose Lietuvos ūkio sektoriuose? Kaip galima jas skatinti pasitelkiant vietos ir tarptautinių organizacijų galimybes?

Pirmiausia derėtų pasitikslinti, kaip visuomenėje suprantama, kas yra inovacija. Lietuviškai tai reiškia naujovę, tiesiog naujovišką mokslo tiriamųjų ar gamybos metodų taikymą. Šiandien nuo rinkos ir ekonominių interesų daugiausia priklauso, kiek tikslinga yra skatinti inovacijų veiklą - jų apimtį, tempus ir formas.

Kam turi rūpėti?

Lietuvos Vyriausybė 2003 m. liepos 15 d. nutarimu patvirtino „Inovacijų versle programą". Ji suderinta su Valstybės ilgalaike veiklos strategija ir yra gavusi šalies Seimo pritarimą. Tos programos nuostatas numatoma įgyvendinti 2003-2006 metais. Svarbiausias jos tikslas - sudaryti palankias sąlygas atsinaujinti veikiančioms įmonėms, steigti naujas modernesnes, naudoti joms savą ir tarptautinį mokslo bei technologijų potencialą. Tik tokiu keliu einant, Lietuvos pramonei ir verslui bus įmanoma konkuruoti pasaulio rinkose.

Iki šiol dar yra manančių, kad inovacijos rūpi vien naujausias technologijas naudojančioms įmonėms. Jos esą pačios gali atlikti tyrimus, taikyti naujus gamybos būdus. Tai per siauras požiūris, nes inovacijomis svarbu ir naudinga rūpintis visiems gamintojams. Šiuolaikiškoms įmonėms, organizacijoms, pavieniams gamintojams (fiziniams asmenims) tiesiog būtina diegti arba keisti produktus ir procesus, remiantis naujausiomis žiniomis.

Iš kur sužinoti?

Žinių apie inovacijas galima pasisemti iš specialios literatūros, per seminarus, per visuomenės informavimo priemones. Labai svarbu išsiaiškinti galimybes dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse programose bei projektuose, gauti finansinę paramą inovacijų projektams vykdyti.

Būtina aktyviau „naršyti" po internetą. Juk dauguma valstybės institucijų, savivaldybių, aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų, inovacijų paramos organizacijų jau turi interneto tinklalapius. Per juos teikiama naudinga informacija (deja, lietuviškieji puslapiai atnaujinami retokai). Ieškoti galima pradėti, pavyzdžiui, įvedant sąvoką „inovacijos", kad ir per „google.com" ar per kitus tarptautinius vartus - anglų, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis.

Ak, tas perdėtas lietuviškas nedrąsumas, tie kalbų ir - dar blogiau - psichologiniai barjerai. O mes juk jau Europos Sąjungoje!

Verta dėmesio idėja, kad reikia sukurti „Nacionalinius inovacijų interneto vartus" (paprasčiau tariant, specializuotą interneto tinklalapį). Taip pat turėtų būti užtikrintas nuolatinis jų ryšys su atitinkamų valdžios, mokslo ir verslo tinklalapiais.    

Kaip stiprinti sąveiką?

Dėsninga, kad inovacijos ypač vaisingai reiškiasi tose srityse, kur glaudžiai bendradarbiauja mokslo institucijų ir verslo atstovai. Vienas iš ryškesnių pavyzdžių čia gali būti Klaipėdos universiteto (KU) ir uostamiesčio verslininkų ryšiai. KU ir jūrinių organizacijų sutartys realizuojamos ne tik materialia parama (kompiuterių klasėmis, mokomaisiais laivais), bet ir bendrais projektais (mokslinėmis konferencijomis, studentų praktikomis).

Miesto stambiausių verslo darinių vadovai (krovos kompanijų „Klasco", „Bega", „Smeltė" prezidentai Bronislovas Lubys, Aloyzas Kuzmarskis, Martynas Gusiatinas) yra daug prisidėję stiprinant universiteto materialią bazę. Jie taip dalyvauja formuojant specialistų rengimo koncepcijas, kaip universiteto globėjų tarybos nariai ir garbės mecenatai.

Patyrę verslo vadovai ir vadybininkai turėtų būti dažniau kviečiami skaityti paskaitų studentams apie inovacijas ir jų komercinį diegimą, apie mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, apie žinių ekonomiką ir verslumą. Aktyviau mokslo ir verslo glaudesnį bendradarbiavimą turėtų skatinti besikuriantys mokslo ir technologijų parkai (MTP), verslo inkubatoriai, kitos inovacijų paramos organizacijos. Pirmuosius MTP daigus jau turime Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir sostinėje. Tik jie kol kas dirba pernelyg tyliai, nesirodydami platesnei visuomenei. Ir tai nėra gerai.

Kokios reikia paramos?

Bene didžiausia kliūtis, siekiančioms naujoves diegti įmonėms, tai lėšų inovacijoms finansuoti stygius. Jį lemia didelės išlaidos ir ekonominė naujovių įgyvendinimo rizika. Be to, rimtos inovacijos - nepigus dalykas ir negreitai atsiperka. O kur surasti joms tinkamų ir pakankamų šaltinių? Kol kas Lietuvoje veikia tik keletas vadinamųjų „rizikos kapitalo" fondų, galinčių suteikti inovatoriams startinių lėšų. Tačiau fondus daugiau domina stambūs projektai, o bankai dėl savo tradicinio konservatyvumo tėra linkę finansuoti kuo mažesnės rizikos sumanymus. Todėl iki šiol didžiausia viltis naujovių entuziastams lieka valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis teikiama finansinė parama, netgi kuklios patalpos darbui ar verslo konsultacijos.

Jaunų bendrovių verslo sėkmę daug lemia gaunamos paramos kokybė per steigimosi etapą. Kol Lietuvos inovacijų struktūra dar tik kuriama, verta perimti kitų valstybių patirtį ir skatinti, kad atitinkamos mūsų organizacijos jungtųsi į tarptautinius inovacijų paramos tinklus.

Iš kur laukti „verslo angelų"?

Lietuvoje iki šiol apie juos beveik negirdėti, o Vakaruose labai paplitę inovacijų finansavimo šaltiniai – „verslo angelai". Tai neoficialūs investuotojai, kurie įsigyja tam tikrą dalį kuriamos įmonės ar bendrovės akcijų. Taip atsiranda būtino startinio kapitalo. Paprastai pradedantys verslininkai pirmųjų investuotojų susiranda tarp savo šeimos narių ar draugų, bet neretai „verslo angelų" sulaukiama ir iš tolimesnės aplinkos.

„Verslo angelai" ne tik suteikia startinio kapitalo, bet nesibodi duoti ir naudingų vadybos patarimų. Jie yra suinteresuoti, kad kuo greičiau stiprėtų jų remiamos firmos ir uoliau investuoja į tas, kurios užsiima tokia veikla, apie kurią nusimano ir turi patirties patys „verslo angelai". Daugelis jų priklauso Europos verslo angelų tinklui (European Business Angels Network - EBAN). Išmokti juo naudotis ir prisidėti jį plečiant turi mūsų aktyviausi verslo žmonės jau artimiausioje ateityje. Štai tada pas mus ras kelią vis dažniau atskristi supratingi „verslo angelai" - ir vietiniai, ir tolimesni.

Tiesa, gražų ir, galima drąsiai teigti, pirmąjį „verslo angelą" jau turime Alytuje. Šis projektas teikia pagalbą miesto ir rajono gyventojams, norintiems kurti savo verslą. Alytiškis „verslo angelas" sujungė kelių dešimčių organizacijų ir pavienių entuziastų pastangas. Juo pasekti jau ketinama ir kitose Lietuvos vietose.