Alytaus naujienos

Donatas Rinkevičius
2008 m. rugpjūčio 09 d.

Tekančios Saulės šalies tradicijos alytiškio akimis

„Užsienio jaunimo kvietimas į Japoniją“ - kultūrinių mainų programa, trims liepos savaitėms sutraukusi į Japoniją jaunus žmones iš 11 skirtingų valstybių ir 5 žemynų. Šis Japonijos Vyriausybės organizuotas projektas skirtas pažinčiai su šalimi, vietinio ir užsienio jaunimo savitarpio supratimui skatinti, dalyvavimo visuomeniniame gyvenime ir tarptautinio bendradarbiavimo naudai suprasti.

Projekte dalyvavo ir alytiškis Jonas Kuklys, aktyvus VšĮ „Verslo angelas“ narys, UAB Jaunimo platinimo tarnybos direktorius. Kelionės įspūdžiais jis dalijasi su „Alytaus naujienų skaitytojais“.

Atranka ir motyvacija

Renginio dalyviams teko pereiti dviejų pakopų atranką, vykdomą Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmas etapas - paraiškų dalyvauti ir motyvacinių laiškų siuntimas, antras - dalyvių pokalbis anglų kalba su departamento ir Japonijos ambasados atstovais. Atrinkti penki studentai - trys merginos ir du vaikinai. Jų ir vieno departamento atstovo kandidatūras galutinai patvirtino Japonijos vyriausybė. Beje, viena atrankos sąlygų - visiems dalyviams ši viešnagė Japonijoje turėjo būti pirma.

J.Kuklio motyvai vykti į Japoniją susiję su „Verslo angelo“ veikla. Su šia įstaiga jam yra tekę dalyvauti organizuojant tarptautines bonsų parodas Japonijos menų festivalyje ir siekti įgyvendinti japoniško sodo idėją Alytuje. „Taip pat norėjosi daugiau sužinoti apie šalies kultūrą, visuomenę, užmegzti ryšių, kurie vėliau praverstų rengiant bonsų parodas“, - sakė alytiškis.

Perimta patirtis

Atvykę į Tekančios Saulės šalį projekto dalyviai įsikūrė sostinėje Tokijuje. Po renginio atidarymo ceremonijos visi studentai išklausė paskaitą apie Japonijos jaunimą. Vėliau dalyviai suskirstyti į darbo grupes diskutavo su Japonijos atstovais ir kitais studentais. „Kiekviena šalis turėjo savo atstovą. Buvo įdomu palyginti Japonijos ir Lietuvos jaunimo veiklą, domėjomės, kokia kiekvienos iš dvylikos šalių jaunimo popamokinė veikla. Galima sakyti, ši diskusija tarsi įskiepijo vienuolikos valstybių patirtį“, - konferencijos nauda džiaugėsi alytiškis.

Sudedamoji mainų programos dalis - vizitai į įvairias šalies institucijas. J.Kuklys ypač įsiminė vizitą į dziudo kovos meno institutą. „Tai didžiausias tokio tipo institutas Japonijoje, įkurtas 1882 metais. Mums buvo papasakota jo istorija, be to, turėjome galimybę išmėginti šį kovos meną“, - atskleidė pašnekovas. Įstrigo ir susitikimas viešbutyje su Japonijos princu. „Buvome pamokyti, kada ir kaip lenktis, kada pakelti taurę. Beje, viename jaunimų centre mus mokė net paklodę lankstyti“, - šypteli Jonas.

Norėjo matuotis lietuvių drabužius

Aplankęs įvairias institucijas dvylikos skirtingų šalių jaunimas susirinko Tokijo pakraštyje įsikūrusiame Japonijos jaunimo centre. Būtent ten vyko savotiškas diskusijų maratonas. Jo tikslas - gausinti supratimą apie Japoniją ir kitas šalis, lyginant skirtingoms valstybėms atstovaujančių dalyvių požiūrius. J.Kuklys pasakojo, kad dar pretenduodami dalyvauti projekte jaunuoliai turėjo pasirinkti vieną iš šių diskusijos temų: bendra socialinė atsakomybė, švietimas, aplinka, informacija ir žiniasklaida, tradicinė kultūra, savanorystė.

Alytiškis pasirinko tradicinės kultūros sritį: „Ši tema man artimiausia. Lietuvoje buvo įdomu dalyvauti bonsų parodose ir prisidėti prie japoniško sodo projekto, tad norėjau pasidalyti turimomis žiniomis ir jas patobulinti. Beje, šią temą buvo pasirinkę daugiausia žmonių.“

Pasak J.Kuklio, daug dėmesio diskusijose skirta tradicinės kultūros išsaugojimo problemai.

„Užsieniečius supažindinome su Lietuvos kultūra: buvome atsivežę lino dirbinių, gintaro, parodėme tradicinių liaudies žaidimų, vaizdo medžiagą iš fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“, padainavome dainų. Nepamiršome ir mūsų antrosios religijos krepšinio. Pristatymo metu vilkėjome tautiniais drabužiais. Kitų šalių atstovams jie paliko didelį įspūdį, kai kurie netgi norėjo pasimatuoti“, - įspūdžiais dalijosi pašnekovas. Šis pristatymas buvo surengtas septyniose vietose, įskaitant ir prezentaciją Japonijos Vyriausybei.

Atokiau nuo dangoraižių

Trečioje projekto dalyje Lietuvos atstovai buvo įtraukti į bendrus mainų programos užsiėmimus su Japonijos, Maršalo Salų ir Mozambiko jaunimu. Savaitei veiksmas persikėlė į vieną iš 47 Japonijos apskričių - Šigos prefektūrą, kurioje minėtų šalių atstovai dviem dienoms buvo apgyvendinti vietinėse šeimose. „Šio sumanymo tikslas - parodyti tradicinį šeimos gyvenimą, kitą Japonijos pusę, priešingą didžiųjų miestų šurmuliui. Pats gyvenau pas japonų porą - anglų kalbos mokytoją ir vienuolį. Įspūdį paliko jų pamaldumas - name buvo didelė šventykla. Kiek mažiau patiko nakvojimo vieta - teko miegoti ant plokščio ryžių čiužinėlio, vadinamo tatamiu. Įsiminė kitos tradicijos: einant į vonią pirmiausia žengia svečias, paskui vyras, žmona ir vaikai. Kai eini į namus, būtinai reikia nusiauti batus ir padėti juos į specialią vietą“, - pastebėjo J.Kuklys.

Savotiška japonų vizitine kortele, pasak pašnekovo, galima vadinti fejerverkus. Viešėdami Šigos prefektūroje studentai lankėsi fejerverkų festivalyje. „Japonai juos tiesiog dievina. Ten nuvykę pamatėme valandos trukmės be paliovos šaudančių fejerverkų fiestą - tokios Lietuvoje tikrai nepamatysi“, - susižavėjimo neslėpė alytiškis.

Tvarkingi, paslaugūs ir jautrūs

„Mano nuomonė apie japonus pasikeitė 180 laipsnių. Jie labai griežtai laikosi taisyklių, jų niekada nepažeidžia. Tai pastebėjau renginių metu. Viskas privalo vykti minutės tikslumu, jei yra reikiamybė keisti programą - ji nekeičiama, nes tai prieštarautų taisyklėms. Taigi, mano manymu, japonai gana suvaržyti žmonės. Tik dabar ryškėja, kad, pavyzdžiui, jaunimas nori daugiau laisvės. Stengiasi rengtis vakarietiškai, dažosi plaukus šviesiai... Nori išsiveržti iš griežtų tradicijų rėmų“, - pastebėjo lietuvis.

Jo žodžiai patvirtino rytiečiams būdingą dėmesį gamtai ir švarai. „Nuvažiavęs į Japoniją iš karto pastebėjau, kad ten ypač švaru. Tiesa, šiukšliadėžių nedaug, skirtos skirtingoms atliekoms. Žmonės rūšiuoja labai atsakingai, su Lietuva negalima lyginti.“

J.Kuklys taip pat stebėjosi mažu miestų užterštumu: „Vilniuje dažnai jaučiamas smogas, o Tokijuje to nepastebėjau, nors ten esama keturių aukštų kelių, tiek pat aukštų požeminių traukinių stočių“.

Pasak Jono, japonai labai darbštūs: „Vakare pažvelgi į dangoraižius - daugumoje langų dar dega šviesa. Be to, kiek teko važiuoti metro, apie 80 procentų kostiumuotų keleivių miega. Susidarė įspūdis, kad japonai - darboholikai.“

Kita lietuviui įstrigusi japonų savybė - jautrumas: „Kai palikdami vieną miestą turėjome atsisveikinti, jie puolė į ašaras. Kai diskusijų sesijoje tekdavo pakelti balsą, taip pat buvo ašarų, kai kurie japonai įsižeisdavo.“

Sunku nepastebėti vietinių žmonių paslaugumo: „Jeigu tau ko nors reikia, japonas versis per galvą ir būtinai suras. Kadangi Japonijoje kitokie elektros lizdai, man buvo prireikę siejiklio (adapterio) kamerai. Vienas žmogus nepatingėjo apvažiuoti keturių parduotuvių, kol rado reikalingą prekę.“

Užmegzti ryšiai

J.Kuklys pasidžiaugė užmezgęs ryšius su mainų programos dalyviais - jau rugsėjo mėnesį Lietuvoje turėtų apsilankyti keli Japonijos atstovai. „Reikės aprodyti Lietuvą - nuvykti, tarkime, į Trakus, papasakoti ir apie Alytų. Iš Mozambiko neseniai gavau pasiūlymą rengti bendrą projektą.

Dar ilgai nepamiršiu šios programos. Pažinęs tiek naujų šalių galiu sakyti, kad žinau, kas vyksta kiekviename pasaulio kampelyje. Labai džiaugiuosi turėjęs galimybę papasakoti apie „Verslo angelą“, Alytų ir pristatyti pačią Lietuvą tiek Japonijos Vyriausybei, tiek vienuolikos šalių piliečiams iš skirtingų pasaulio žemynų“, - kelionės nauda džiaugiasi alytiškis.