Alytaus naujienos

Aušra Žvinakevičiūtė

2011 m. kovo 19 d.

Pajutus bridžo trauką, kiti žaidimai tampa neįdomūs

Mąstau, vadinasi, esu. Šį Rene’ Descartes’o teiginį kai kurie alytiškiai galėtų perfrazuoti savaip: „Žaidžiu, vadinasi, mąstau.“ Turiu omenyje ne tik šaškių, šachmatų, bet ir sportinio bridžo mėgėjus - pastarųjų mūsų mieste taip pat yra, nors kol kas ir nedaug.

Klube – du broliai ir trys pusbroliai

Dar tik vienus metus gyvuojantis Alytaus sportinio bridžo klubas vienija penkis alytiškius, kuriems puikiausias laisvalaikis, bendravimo ir proto mankštos būdas - pasinerti į vieną intelektualiausių net tik kortų, bet ir apskritai pasaulyje žinomų žaidimų.“

 „Mūsų klubo pagrindas - du broliai ir trys pusbroliai”, - šypsosi klubo narys Juozas Mikelionis. Mat trys iš penkių klubo narių pavarde Žuromskai: tai broliai Laimutis ir Kęstutis bei jų pusbrolis, taip pat Kęstutis. Oficialiai įregistruoto Alytaus bridžo klubo prezidentas - Egidijus Stankus.

 Klubo dauguma - verslininkai, K.Žuromskas - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apskrities skyriaus viršininkas, E.Stankus - sportinio bridžo mokytojas, o pagal profesiją - prekybininkas. Visi jie žaidžia ir preferansą.

 Vyrai neapsiriboja tik bendravimu klube. Susibūrę į komandą per labai trumpą laiką sugebėjo įsiveržti į Lietuvos sportinio bridžo B lygą, laimėję turnyrą, suteikiantį galimybę patekti į šią lygą. Šiuo metu Alytaus bridžo komanda yra B lygos turnyrinės lentelės trečioje vietoje. Tokių puikių rezultatų alytiškiams bridžo mėgėjams padėjo pasiekti ir alytiškis verslininkas Algis Bernatavičius, buvęs verslininkas, dabar - VšĮ „Verslo angelas” vadovas Vaclovas Goštautas, buvęs „Alitos” generalinis direktorius Juozas Daukšys bei Žiežmariuose (Kaišiadorių r.) gyvenantis Marius Budrys. E.Stankus ir M.Budrys yra aukščiausios klasės sportinio bridžo žaidėjai. Šie abu vyrai pasižymi fenomenalia atmintimi - gali prisiminti, kokias kortas turėjo žaisdami čempionatuose, vykusiuose prieš 10 metų. M.Budrys bridžą žaidžia 15, E.Stankus - 20 metų.

 Šį savaitgalį, kovo 19-20 dienomis, vyksta Lietuvos sportinio bridžo A lygos atkrintamosios varžybos ir atranka į A lygą. Atrankoje į A lygą alytiškiai varžysis su „Džiazo” komanda iš Vilniaus.

Kur slypi bridžo patrauklumas?

Bridžas - nuostabus žaidimas. Visi jį išbandę ir pamėgę pritars - tai tiesa. „Bet bridžas turi ir vieną trūkumą: visi, kas jį pamėgo, tampa abejingi kitiems žaidimams”, - juokdamasis tvirtina alytiškis J.Mikelionis.

 Žiniasklaidos duomenimis, šiuo kortų žaidimu pasaulyje domisi per 200 milijonų žmonių. Vieni žaidžia bridžą siekdami sportinių rezultatų, dalyvauja turnyruose, čempionatuose, kiti tiesiog juo mėgaujasi šeimos draugų, bendraminčių būryje. Yra dvi pagrindinės bridžo atmainos: sportinis ir vadinamasis roberinis, mėgėjiškas, žaidžiamas namie.

 Žaidžiant bridžą naudojamos 52 kortos. Kiekvienos spalvos kortų yra po 13, žaidėjams kortų padalijama po 13, ir kirčių būna 13. „Taigi jeigu moki skaičiuoti iki trylikos, gali žaisti bridžą”, - šypsosi alytiškis bridžo mokytojas E.Stankus.

 Žaidžiama poromis - du prieš du. Kiekvienam kortų dalijimui yra skiriamos 5-7 minutės kiekvienam žaidėjui partijai sužaisti. Turnyruose naudojamas kompiuteris, į kurį suvedamos žaidėjų pavardės. Ant kiekvieno bridžo žaidėjų stalo yra dar ir maži kompiuteriukai, kur suvedamas išsivaržymo rezultatas, kokia korta pradedamas žaidimas ir sužaidimo rezultatas. Visi šie duomenys patenka į pagrindinį kompiuterį, kuris ir nustato nugalėtoją. Yra naudojamos ir varžymosi dėžutės bei dėžutės kortoms laikyti. Turnyruose kortas išdalija kompiuteris, ir žaidėjas gauna jau padalytas kortas. Turnyrui vadovauja teisėjas.

Bridžo mėgėjai, taip pat mokantys žaisti ir šachmatais, sako, kad tarp šių dviejų intelektualių žaidimų yra panašumų. Vienas jų - abu jie skirti mėgstantiems pasukti galvą. Žaidžiant bridžą labai svarbu loginis mąstymas, proto miklumas, dėmesio koncentravimas ir psichologijos išmanymas, nes viena iš pergalės paslapčių - pajausti partnerį ir juo pasitikėti. Bridžas lavina problemų sprendimų, bendravimo gebėjimus, yra puiki mankšta smegenims. Šį žaidimą gali žaisti visi, nepaisant amžiaus, tautybės ar religijos.

 Laikoma, kad bridžo tiesioginis protėvis buvo kortų žaidimas vistas. Nuo savo atsiradimo - maždaug XIX a. antroje pusėje - bridžas domino daugybę žmonių, tarp jų ir tokias politikos, verslo, kino pasaulio įžymybes kaip Winstonas Churchillis, Margaret Thatcher, Billas Gatesas, Omaras Sharifas ir kt.

Nuo 1995 metų sportinis bridžas pripažintas olimpine sporto šaka, tačiau jis neįtrauktas į olimpinę programą. Pasak Lietuvos sportinio bridžo asociacijos prezidento Eriko Vainikonio, vadinamieji protiniai žaidimai - šaškės, šachmatai, bridžas ir kiti - žaidžiami nestebint daugybei žiūrovų, taigi tokios varžybos neatneša komercinės naudos. Tad išskirti du žaidynių tipai - olimpinės žaidynės ir protinių sporto šakų žaidynės.

2008-ųjų rudenį Pekine įvyko pirmosios Pasaulio protinio sporto žaidynės. Jose rungėsi daugiau nei trys tūkstančiai žaidėjų iš maždaug 150 pasaulio šalių tokiose sporto šakose kaip šachmatai, šaškės, bridžas, go ir kiniška šachmatų versija „xiang qi“. Žaidynėse dalyvavo ir Lietuvos sportinio bridžo rinktinė. Anot E.Vainikonio, tikimasi kitąmet sudalyvauti ir protinių sporto šakų žaidynėse Londone.

Bridžą perpranta ir moterys

Alytiškiai bridžo mėgėjai tvirtina, kad jaunimas dar nelabai domisi šiuo žaidimu. Galbūt jaunuoliai, nestokojantys fizinių jėgų ir energijos, mieliau renkasi fiziškai aktyvias sporto šakas. O gal ne vieną jauną žmogų nugąsdina bridžo sudėtingumas? Juk gali pasidaryti nejauku vien pamačius storą pluoštą žaidimo taisyklių...

 Alytaus bridžo klubo iniciatyva mokytis žaisti bridžą į „Verslo angelą“ buvo pakviesti mūsų miesto jaunuoliai. Jie atėjo, pasižiūrėjo, išėjo... Vis dėlto žaidimas labai sudėtingas, prireikia pusės metų ar daugiau, kad įvyktų esminis lūžis, po kurio jau gali žaisti.

 Manoma, kad vyrų loginis mąstymas geriau išlavėjęs nei dailiosios lyties atstovių, tačiau pasak J.Mikelionio, 20-30 proc. Lietuvos sportinio bridžo žaidėjų yra moterys. Yra ir ne viena bridžą žaidžianti šeima.

 Nors ir labai smagu, malonu laisvalaikiu bendrauti žaidžiant bridžą, tačiau tokiems susitikimams ne visada būna pakankamai laisvo laiko. Dėl to bridžininkai žaidžia ne tik realioje, bet ir virtualioje erdvėje. Ne vieną lietuvį bridžo mėgėją rastume žaidžiantį interneto svetainėje, skirtoje žaidėjams, kalbantiems rusų kalba gambler.ru arba angliakalbiams žaidėjams skirtoje svetainėje BBO - Bridge Base Online, www.bridgebase.com. Anądien prieš vidurdienį J.Mikelionis vardijo nuo ryto spėjęs internete sužaisti su kinu, indu, islandu, amerikiečiu, vengru... Iš Europos šalių bridžas bene populiariausias Lenkijoje. Kai kuriose Lenkijos vaivadijose žaisti šį įdomų, įtraukiantį kortų žaidimą mokoma net ir bendrojo lavinimo mokyklose. Puikius bridžo žaidėjus lenkus kitos šalys samdo ginti jų rinktinės garbę aukšto lygio čempionatuose.

Alytuje - pirmasis turnyras

Praėjusį šeštadienį, kovo 12 dieną, pirmą kartą Alytaus istorijoje įvyko sportinio bridžo turnyras, į jį susirinko 24 bridžo mėgėjai iš Kėdainių, Kaišiadorių, Kauno, Vilniaus, Suvalkų (Lenkija). Tarp dalyvių buvo ir sportinio bridžo mėgėjų, šį žaidimą žaidžiančių jau 41 metus! Turnyrą laimėjo pora iš Vilniaus E.Vainikonis ir Arūnas Jankauskas.

 Turnyre dalyvavo ir jaunas kaišiadoriškis Rokas Blaževičius, bridžą žaidžiantis nuo devynerių - jau keturiolika metų. Lietuvos sportinio bridžo meistro atskyrį turintis, įvairiuose čempionatuose daug prizinių vietų laimėjęs, Pekino pasaulinėse protinių sporto šakų žaidynėse dalyvavęs R.Blaževičius pasakojo žaisti kadais išmokęs Kaišiadorių sporto centre. Tas pats treneris mokęs žaisti ir šachmatais, ir bridžą. Perprasti bridžo pradžiamokslį, paskui - ir jo subtiliausias paslaptis prireikė daug laiko ir pastangų. Rokas su bendraminčiais treniruodavosi penkis kartus per savaitę po 4 valandas. Kokių asmeninių savybių ar gamtos duotų gebėjimų labiausiai reikia, norint neblogai žaisti bridžą? „Pradedant mokytis, reikia labai atidžiai klausyti mokytojo, trenerio, įsisavinti visą gaunamą informaciją, teigiamai priimti pastabas. Tobulėjama analizuojant savo klaidas ir darant išvadas“, - sako R.Blaževičius.

 Alytuje viešėjusios vienos geriausių Lietuvos bridžo žaidėjų moterų Giedrės Jankūnaitės stažas šioje srityje - 26 metai. Ji neslepia, kad nuo vaikystės traukė kortos, o besimokydama vidurinės mokyklos aukštesnėse klasėse Giedrė pirmą kartą nuėjo į bridžo kursus. „Atrodė, kad kažkoks magnetukas mane veikia ir negalėsiu nuo tos kėdės atsikelti“, - pirmą susidūrimą su bridžo kerais prisimena moteris. Jos laimėjimų kolekcijoje - Lietuvos, Lenkijos, Latvijos čempionatų aukso medaliai, o sidabrinių, bronzinių - daugybė, sunku ir suskaičiuoti. Giedrei bene pats reikšmingiausias laimėjimas - 2005 metais Tenerifėje (Ispanija) vykusiame Europos čempionate laimėta ketvirta vieta. „Mes buvome ketvirti Europoje - tai tikrai neblogai“, - džiaugiasi Giedrė, o kitas „mes“ dėmuo - jos gyvenimo draugas ir bridžo partneris, vienas geriausių Lietuvoje žaidėjų Giedrius Šarkanas.

 Lenkas iš Suvalkų Januszas Kowalevskis, žaidžiantis komandoje drauge su bendraminčiais lietuviais, bridžo gerbėjas jau... 40 metų! Jį dar mažą vaiką žaisti bridžą išmokė tėvai. Pasak pono Januszo, jo šalyje bridžą žaidžia apie 20-30 tūkst. šio žaidimo aistruolių.

Nors ir pamažu, bridžo mėgėjų vis daugėja ir Lietuvoje. Alytaus bridžo klubo nariai tikisi, kad laikui bėgant ir mūsų mieste rasis daugiau šio intelektualaus ir labai patrauklaus kortų žaidimo mėgėjų. Visų susidomėjusių bridžu Alytaus bridžo klubas laukia UAB „Durga” patalpose (Santaikos g. 26 D) trečiadieniais nuo 18 valandos.